Tonkrug
Substantiv, m
| Kasus |
Singular |
Plural |
| Nominativ |
Tonkrug |
Tonkrüge |
| Genitiv |
Tonkruges Tonkrugs |
Tonkrüge |
| Dativ |
Tonkrug Tonkruge |
Tonkrügen |
| Akkusativ |
Tonkrug |
Tonkrüge |
Worttrennung
- Ton·krug, Ton·krü·ge
Aussprache
- IPA ˈtoːnˌkʀuːk, ˈtoːnˌkʀyːɡə
- Hörbeispiele:
,
Betonung
- To̲nkrug
zählbar
| Kasus |
Singular |
Plural |
| Nominativ |
der Tonkrug |
die Tonkrüge |
| Genitiv |
des Tonkruges, Tonkrugs |
der Tonkrüge |
| Dativ |
dem Tonkrug |
den Tonkrügen |
| Akkusativ |
den Tonkrug |
die Tonkrüge |
| 格 |
单数 |
复数 |
zh-CN简体中文
deDeutsch
enEnglish